Oslas


Pagal senovės norvegų sagas, Oslas įkurtas apie 1048 m. Norvegijos karaliaus Haraldo III-ojo. Neseniai daryti archeologiniai tyrinėjimai nustatė, kad prieš 1000 m. čia buvo krikščioniškų kapų, o tai reiškia, kad buvo ir ankstesnė miesto tipo gyvenvietė. Dėl to 2000 m. Oslas šventė savo tūkstantmetį.Miesto vardo kilmė yra gana neaiški. Jei “-lo” beveik neginčytinai reiškia “uostas”, “os” gali turėti keletą reikšmių susijusių su senovės norvegų panteonu, upės žiotimis arba kalvos papėde.


Oslas šalies sostine laikomas nuo karaliaus Hakono V-ojo (1299-1319), kuris buvo pirmasis karalius, nuolat gyvenęs mieste, valdymo. Jis taip pat pastatė Akerhuso tvirtovę. Po šimtmečio Norvegija tapo silpnesniąja personalinės unijos su Danija dalimi ir Oslo reikšmė sumažėjo iki provincijos administracinio centro, o karaliai nuolat rezidavo Kopenhagoje.Tai, kad Oslo universitetas įkurtas tik 1811 m., turėjo neigiamų pasekmių norvegų nacijos vystymuisi.


1624 m. miestą sunaikino gaisras ir jį priešingoje įlankos pusėje, prie Akerhuso forto, atstatė karalius Kristijonas IV-asis, kuris suteikė miestui naują Kristianijos pavadinimą.Ankstesnis miesto vardas Oslas grąžintas 1925 m. Gerokai iki to laiko Kristianija ėmė įgauti Norvegijos prekybos ir kultūros centro statusą.1814 m. Kristianija vėl tapo tikra sostine, kai buvo nutraukta unija su Danija. XIX a. pastatyta daugybė miesto architektūrinių įžymybių, įskaitant Karališkuosius rūmus (1825–1848), Stortingo (parlamento) pastatą (1861–1866), Oslo universitetą, Nacionalinį teatrą ir Oslo vertybinių popierių biržą. Tarp pasaulinio garso menininkų, gyvenusių mieste tuo laikotarpiu yra Henrikas Ibsenas, Edvardas Munkas, Knutas Hamsunas ir Sigrid Undset (pastarieji du apdovanoti Nobelio literatūros premija).1850 m. Oslas pralenkė Bergeną ir tapo didžiausiu pagal gyventojų skaičių šalies miestu.1924 m. miestui suteiktas Oslo vardas.


Oslas užima lanko formos teritoriją aplink šiaurinę Oslo fiordo dalį. Fiordas, kurį beveik kerta priešais Oslą esantis Nesodeno pusiasalis (Nesodden) yra miesto pietuose, iš kitų pusių Oslą supa žalios kalvos ir kalnai.

Miesto ribose yra 40 salų, tarp jų didžiausia Malmøya, o dar daugiau jų yra aplink Oslo fiordą. Mieste yra 343 ežerai, tarp jų didžiausias yra Maridalsvannet (3,91 km²). Jis yra ir pagrindinis geriamojo vandens didžiajai vakarų Oslo daliai, ypač Vakarų Akeriui (Vestre Aker) ir Šiaurės Akeriui (Nordre Aker).Aukščiausias taškas yra Kirkeberget (629 m).Nors miesto gyventojų skaičius, lyginant su kitomis Europos sostinėmis yra nedidelis, Oslas užima neįprastai didelę teritoriją.Miesto ribose yra daugybė parkų ir neužstatytų vietovių.Dėl to miestas yra erdvus ir žalias.

Kaip žinia, Norvegijos sostinė – patraukliausias šalies taškas margaspalviam imigrantų mišiniui, siekiančiam įsitvirtinti jame.Beje, 2010 metais jis išrinktas brangiausiu miestu pasaulyje.Tačiau, anot tyrimų, ir atlyginimai jame – vieni didžiausių.


Šaltinis: http://norvegu24.lt/


Naujienos 29. September - Ko nežino vyrai
Filmą pristato "Pagalba Norvegijoje" buhalterinė apskaita.


Miestas

Data

Laikas

Nuoroda bilietams

Bergen, Sotra

28/10

20:30

Pirkti bilietus

Bergen, Sotra

29/10

20:30

Pirkti bilietus

Bergen, Sotra

30/10

20:30

Pirkti bilietus

Drammen

28/10

21:00

Pirkti bilietus

Lillestrøm

28/10

20:30

Pirkti bilietus

Lillestrøm

29/10

20:30

Pirkti bilietus

Lillestrøm

30/10

20:30

Pirkti bilietus

Oslo, Storo

28/10

20:30

Pirkti bilietus

Oslo, Storo

29/10

20:30

Pirkti bilietus

Oslo, Storo

30/10

20:30

Pirkti bilietus

Moss

28/10

20:30

Pirkti bilietus

Moss

29/10

20:30

Pirkti bilietus

Moss

30/10

20:30

Pirkti bilietus

Sandefjord

29/10

21:00

Pirkti bilietus

Sarpsborg

28/10

20:30

Pirkti bilietus

Ski

28/10

20:30

Pirkti bilietus

Ski

29/10

20:30

Pirkti bilietus

Ski

30/10

20:30

Pirkti bilietus

Skien

28/10

20:30

Pirkti bilietus

Skien

29/10

20:30

Pirkti bilietus

Skien

30/10

20:30

Pirkti bilietus

Ålesund

28/10

20:30

Pirkti bilietus

Ålesund

29/10

20:30

Pirkti bilietus




Ar seniai nuoširdžiai kvatojote kino teatre? Jei pasiilgote geros juoko dozės, tai lietuviška komedija „Ko nežino vyrai“ – kaip tik jums. Iš koto verčiančių komedijų „Valentinas vienas“, „Importinis jaunikis“, „Ir visi jų vyrai“ ir „Kaip pavogti žmoną“ prodiuseriai sugrįžta su filmu apie tikrą mačo, kuris vieną rytą atsibudo… moterimi.

Susipažinkite su Giedriumi (Vytautas Rumšas jaunesnysis). Jis – populiariaus žurnalo redaktorius, kurį supa gražios moterys, bet kuriam neįdomi niekieno kito, o ypač moterų, nuomonė. Egocentrikas, egoistas, šovinistas - tik jo charakterio „ledkalnio viršūnė“.

Vis dėlto nesiskaitymas su kitais vieną dieną kardinaliai pakeičia Giedriaus gyvenimą: jis atleidžiamas iš darbo, o jį pakeičia jauna ir ambicinga redaktorė Ieva (Toma Vaškevičiūtė). Įsiutęs ir padauginęs bare, Giedrius netikėtai atsiduria pas būrėją, o kitą rytą pasitinka didžiausiame savo košmare – jis atsibunda moterimi (Rimantė Valiukaitė).

Kaip jam teks elgtis? Ar „alfa vyras“ gali išgyventi moters kailyje? Ko vyrai nežino apie moteris? Ką jos slapta žino apie vyrus? Ar iš viso įmanoma jas suprasti? Visa tai pamatysite komedijoje „Ko nežino vyrai“.

Režisierius: Robertas Kuliūnas („Aš žvaigždė“)

Scenarijaus atoriai: Rudolf Havlik, Radka Trestíková

Adaptacija: Matas Vildžius

Vaidina: Rimantė Valiukaitė, Vytautas Rumšas Jaunesnysis, Toma Vaškevičiūtė, Kirilas Glušajevas, Aušra Giedraitytė, Mantas Vaitiekūnas, Agnė Šataitė, Miglė Polikevičiūtė, Valentinas Krulikovskis, Petras Kuneika, Agnė Kaktaitė, Mindaugas Capas, Agnė Jagelavičiūtė ir kiti.