Nidaros katedra




Nidaros katedra Nidarosdomen –  tai reto grožio, romanikos bei gotikos stilius supinantis Trondheimo miesto architektūros šedevras. Pastatyta prieš tūkstantį metų ji laikoma svarbiausiais Norvegijos maldos namais, joje iki šiol karūnuojami karaliai bei lankosi tūkstančiai turistų iš viso pasaulio.


Nidaros katedros pavadinimas kilęs nuo miesto vardo. Statant bažnyčią Trondheimas vadintas Nidaros (tai reiškė Nid upės žiotis). Katedra pastatyta Šv. Olavo, vikingų vado, tapusio šalies karaliumi, garbei. Netrukus po jo žūties 1030 m. mūšyje prie Trondheimo ir buvo pradėtos katedros statybos. Jos truko net  pusantro šimto metų! Šie maldos namai tapo svarbiausiu piligrimų centru Norvegijoje. Per ilgus šimtmečius katedrą kelis kartus smarkiai apgadino gaisrai, o didelės jos dalys taip ir liko apleistos iki 1869 m. Tik tada buvo pradėta didelio mąsto rekonstrukcija, padėjusi katedrai tapti tikru architektūros šedevru.


Vakarinis fasadas

Pagrindinė kerinčio grožio Nidaros katedros dalis vadinama Vakariniu fasadu. Tai – didžiulė gotikos stiliaus siena su dviem bokštais, dekoruota išraiškingais ornamentais bei statulomis. Iki restauracijos pradžios 1869 m. fasade buvo išlikusios vos 5 statulos. Šiuo metu jos eksponuojamos Arkivyskupo rūmų muziejaus viduje. Restauracijos metu statulos buvo pakeistomis naujomis. Dabar jos vaizduoja apaštalus, šventuosius bei angelus, kurių kiekvienas detaliai aprašytas bažnyčios turistiniame vadove. Fasado restauracija truko ganėtinai ilgai, nuo 1901 iki 1969 m., o paskutinė statula iškilo tik 1983 m.


Rožės langas

Rožės langas – tai labiausiai į akis krintanti Vakarinio fasado detalė. Jis pastatytas 1930 m. Šv. Olavo 900-ųjų žūties metinių paminėjimui.  Apvalus, 8 metrų diametro langas susideda iš daugiau nei 10 000 spalvotų detalių, simbolizuojančių Kristų bei Paskutiniojo teismo dieną. Lange dominuoja mėlynos bei raudonos spalvos. Centre matoma Kristaus figūra, apsupta 16-os angelų, kurie dainuoja ir džiaugiasi.


Šv. Jono koplyčia

Pati seniausia Nidaros katedros dalis – šv. Jono koplyčia. Kaip byloja raižinys ant bažnyčios sienos, ji pastatyta 1161m. lapkričio 26 d. Pagrindinė koplyčios detalė – menininko Harald Wårvik sukurtas modernus marmurinis altorius, dienos šviesą išvydęs 1985 m. Koplyčia dedikuota dviems šventiesiems: Šv. Jonui, vienam iš 12-os apaštalų, Jono evangelijos autoriui ir Šv. Silvestrui, 33 – ajam popiežiui. Jam vadovaujant Romos piliečiams suteikta religijos išpažinimo laisvė.


Lankantis Trondhaime siūlome būtinai pasigrožėti šiais maldos namais. Jie  lengvai pasiekiami pėsčiomis, žinoma, nukeliauti galima ir viešaisiais autobusais arba išsinuomojus dviratį.


Šaltinis: http://norvegu24.lt/




Naujienos 05. May - Filmas "Purpurinis rūkas"

 Miestas  Data Laikas  Nuoroda bilietams
 Oslo 24.05 19.45 Pirkti bilietus
 Lillestrøm 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Sandefjord 26.05 15.00 Pirkti bilietus
 Skien 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Stavanger 25.05. 19.00 Pirkti bilietus
 Sotra 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Moss 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Ålesund 24.05 20.00 Pirkti bilietus



Žanras: Drama, lietuviškas
Režisierius: Raimundas Banionis
Trukmė: 1h 46 min
Cenzas: N-18
Kalba: Lietuvių, su angliškais subtitrais

Režisierius: Raimundas Banionis („Mano mažytė žmona“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Šešiolikmečiai“, „Neatmenu tavo veido“)

Scenarijus: Raimundas Banionis, Renata Šerelytė

Vaidina: Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė („Kerol“, „Nudegęs“), Tadas Gudaitis, Vidas Petkevičius („Emilija iš Laisvės alėjos“, „Pasipriešinimas“, „Tadas Blinda. Pradžia“, „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Valentinas už 2rų“), Arūnas Storpirštis („Dėdė, Rokas ir Nida“, „Miegančių drugelių tvirtovė“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“), Arkadijus Vinokuras ir kiti.


Naujas Raimundo Banionio filmas – istorinė drama „Purpurinis rūkas“ – pasakoja apie sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Vienas lietuviško kino grandų Raimundas Banionis sugrįžta su nauju filmu, kurio idėją širdyje nešiojosi dvidešimt metų. Felikso Rozinerio apsakymo motyvais sukurta juosta „Purpurinis rūkas“ pasakoja sudėtingą Lietuvos žydo Jozefo, partizanų vado Vlado ir jų abiejų mylimosios Janės istoriją.
Besibaigiant karui, iš tremties Rusijoje Jozefas grįžta į Lietuvą. Nors ir išvengus tragiško tėvų likimo, Jozefo laukia savi išbandymai. Lietuvoje šeimininkaujantys rusai priverčia vaikiną tapti jų agentu, tą patį padaro ir miškuose besislapstantys partizanai. Vienintele rūsčios kasdienybės prošvaiste Jozefui tampa jo buvusiuose namuose gyvenanti mergina Janė, kurią vaikinas pamažu įsimyli. Tik šis jausmas, deja, yra vienpusis – Janės širdį jau užkariavęs partizanų vadas Vladas. Tas pats, kuris, pasak gandų, yra kaltas dėl Jozefo tėvų mirties.


Vieno milicijos reido metu Vlado kuopelė patiria nemažų nuostolių, o Vladas dėl to kaltina Jozefą. Tačiau netikėtas įvykių posūkis viską apverčia aukštyn kojom: Jozefas tampa vieninteliu žmogumi, galinčiu padėti Vlado mylimajai Janei ir jų dar tik gimsiančiam vaikeliui.


Praėjus daugybei metų, Izraelyje gyvenantis Jozefas gauna kvietimą į Lietuvos teismą liudyti Vlado byloje. Vyrui iškyla dilema: pasakyti tiesą ir taip pasmerkti savo mylimosios teisėtą sutuoktinį, ar pameluoti ir išgelbėti tikrąjį tėvą vaiko, kurį Jozefas užaugino kaip savą.


Kadangi filmo siužetas vystosi skirtingose laiko linijose, tuos pačius herojus vaidina skirtingi aktoriai. Tarp jų – ne tik didžiulę patirtį sukaupę Vidas Petkevičius, Arūnas Storpirštis, Arkadijus Vinokuras, bet ir talentingi jaunosios kartos atstovai Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė, Tadas Gudaitis ir kiti.
Filme pasakojama istorija primins skaudų mūsų šalies istorijos tarpsnį, o sudėtingos moralinės dilemos privers susimąstyti apie absoliučių kategorijų ir etikečių klijavimo beprasmiškumą.