Lofotenas


Jeigu kada nors apsilankysite Lofoteno salose, suprasite, kas yra rojus žemėje. Salelės stūkso viena šalia kitos, tad iš paukščio skrydžio atrodo it gamtos vėrinys. Visas jas vienija pro šalį tekanti galinga ir šilta Golfo srovė. Dėka jos čia galima pasidžiaugti švelnia šiluma, kurios niekur kitur Norvegijoje nerasite.


Lofoteno salos išsidėsčiusios už poliarinio rato, šiaurės Norvegijoje. Dėl minėtosios Golfo srovės klimatas čia vienas šilčiausių tokiose aukštose platumose. Temperatūra vasarą svyruoja apie +13o C, o gamtos pasiektas rekordas – net +30,4o C. Beja, čia fiksuojama didžiausia teigiamos temperatūros anomalija pasaulyje. Tad Lofoteno salas galime vadinti šilumos oaze ledo ir sniego karalystėje.




Lofoteno pavadinimas kilo iš vienos salos formos. Žiūrint iš viršaus, ji priminė lūšies pėdą. Senovės skandinavų kalboje „ló“ reiškia „lūšis“, o  „fót“ – „pėda“, taigi gauname „lofot“. Bėgant laikui Lofoteno vardas prigijo visam salynui. Dabar jį sudaro 6 pagrindinės ir 2 mažos izoliuotos salos. Didžiųjų pavadinimai – Hinnøya, Austvågøy, Gimsøy, Vestvågøy, Flakstadøya, Moskenesøya, o mažųjų – Værøy bei Røs. Ko gero, norint teisingai perskaityti, prireiktų norvegų kalbos žinių ar draugo iš Šiaurės šalies.


Pirmieji gyventojai į Lofoteną atklydo prieš 6 tūkstančius metų. Šios salos buvo džiaugsmas ir jų akims, ir skrandžiams. Naujakurius pasitiko gyvybės kupina jūra ir didžiausias pasaulyje giliavandenių koralų rifas. Krištolo švarumo vanduo – neatsiejama jo dalis. O kur dar jūros paukščių, udrų ir briedžių gausybė…  Puikios gyvenimo sąlygos lėmė tai, kad čia užregistruotas pirmasis šiaurės Norvegijos miestelis – Vagan. Jos gyventojus, kaip ir visą Lofoteno salyną, nuo atšiaurių vėjo saugojo 1100 metrų aukščio kalnų ir uolų siena. Ji tebestovi ir šiandien, todėl arktinis šaltis čia neapsilanko.


Bėgant metams, tik nedidelę šios žemės dalį žmogus paskelbė sava. Gyventojai prisitaikė nuolankiai: nedideli namukai ir specialūs mediniai rėmai, ant kurių džiūsta žuvis – viskas, ko reikia jų laimei. O šalia – debesis siekiančios kalnų viršūnės ir uolėti krantai. Atrodo, tarsi jie gintų Lofoteno salas nuo išorinio pasaulio. Antraip sunkiai paaiškinsi tą faktą, kad auksinio smėlio paplūdimiais kasmet džiaugiasi tik 100 000 žmonių. O tie, kurie jau atrado šį Žemės kampelį, labiausiai mėgsta baltąsias naktis. Jų metu kopia į Lofoteno kalnus,  keliauja dviračiais per visas salas, plaukioja su vietiniais žvejais ir gyvena jų pasakų nameliuose. Sunku įsivaizduoti geresni būdą pabėgti iš miesto džiunglių!


Šaltinis: http://norvegu24.lt/



Naujienos 05. May - Filmas "Purpurinis rūkas"

 Miestas  Data Laikas  Nuoroda bilietams
 Oslo 24.05 19.45 Pirkti bilietus
 Lillestrøm 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Sandefjord 26.05 15.00 Pirkti bilietus
 Skien 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Stavanger 25.05. 19.00 Pirkti bilietus
 Sotra 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Moss 24.05 20.00 Pirkti bilietus
 Ålesund 24.05 20.00 Pirkti bilietus



Žanras: Drama, lietuviškas
Režisierius: Raimundas Banionis
Trukmė: 1h 46 min
Cenzas: N-18
Kalba: Lietuvių, su angliškais subtitrais

Režisierius: Raimundas Banionis („Mano mažytė žmona“, „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Šešiolikmečiai“, „Neatmenu tavo veido“)

Scenarijus: Raimundas Banionis, Renata Šerelytė

Vaidina: Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė („Kerol“, „Nudegęs“), Tadas Gudaitis, Vidas Petkevičius („Emilija iš Laisvės alėjos“, „Pasipriešinimas“, „Tadas Blinda. Pradžia“, „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Valentinas už 2rų“), Arūnas Storpirštis („Dėdė, Rokas ir Nida“, „Miegančių drugelių tvirtovė“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“), Arkadijus Vinokuras ir kiti.


Naujas Raimundo Banionio filmas – istorinė drama „Purpurinis rūkas“ – pasakoja apie sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Vienas lietuviško kino grandų Raimundas Banionis sugrįžta su nauju filmu, kurio idėją širdyje nešiojosi dvidešimt metų. Felikso Rozinerio apsakymo motyvais sukurta juosta „Purpurinis rūkas“ pasakoja sudėtingą Lietuvos žydo Jozefo, partizanų vado Vlado ir jų abiejų mylimosios Janės istoriją.
Besibaigiant karui, iš tremties Rusijoje Jozefas grįžta į Lietuvą. Nors ir išvengus tragiško tėvų likimo, Jozefo laukia savi išbandymai. Lietuvoje šeimininkaujantys rusai priverčia vaikiną tapti jų agentu, tą patį padaro ir miškuose besislapstantys partizanai. Vienintele rūsčios kasdienybės prošvaiste Jozefui tampa jo buvusiuose namuose gyvenanti mergina Janė, kurią vaikinas pamažu įsimyli. Tik šis jausmas, deja, yra vienpusis – Janės širdį jau užkariavęs partizanų vadas Vladas. Tas pats, kuris, pasak gandų, yra kaltas dėl Jozefo tėvų mirties.


Vieno milicijos reido metu Vlado kuopelė patiria nemažų nuostolių, o Vladas dėl to kaltina Jozefą. Tačiau netikėtas įvykių posūkis viską apverčia aukštyn kojom: Jozefas tampa vieninteliu žmogumi, galinčiu padėti Vlado mylimajai Janei ir jų dar tik gimsiančiam vaikeliui.


Praėjus daugybei metų, Izraelyje gyvenantis Jozefas gauna kvietimą į Lietuvos teismą liudyti Vlado byloje. Vyrui iškyla dilema: pasakyti tiesą ir taip pasmerkti savo mylimosios teisėtą sutuoktinį, ar pameluoti ir išgelbėti tikrąjį tėvą vaiko, kurį Jozefas užaugino kaip savą.


Kadangi filmo siužetas vystosi skirtingose laiko linijose, tuos pačius herojus vaidina skirtingi aktoriai. Tarp jų – ne tik didžiulę patirtį sukaupę Vidas Petkevičius, Arūnas Storpirštis, Arkadijus Vinokuras, bet ir talentingi jaunosios kartos atstovai Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė, Tadas Gudaitis ir kiti.
Filme pasakojama istorija primins skaudų mūsų šalies istorijos tarpsnį, o sudėtingos moralinės dilemos privers susimąstyti apie absoliučių kategorijų ir etikečių klijavimo beprasmiškumą.